Mėnesio archyvas: balandžio 2015

„KUR AUKŠTAS KLEVAS“

„Mylėkite ir studijuokite didįjį muzikos meną – jis atvers jums ištisą jausmų ir minčių pasaulį. Jis padarys jūsų dvasią turtingesnę, tyresnę, tobulesnę. Muzika padės atrasti savyje naujų nežinotų, nepastebėtų jėgų. Ir gyvenimas nušvis naujais tonais, naujomis spalvomis.“ (Dmitrijus Šostakovičius). Jau keturioliktus metus vykstantis renginys „Kur aukštas klevas“ džiugina įvairiausio amžiaus, daugelio žmonių širdis. Muzika mus visus suvienija – pradėdamas renginį kalbėjo Linkuvos kultūros centro direktorius, šio renginio koordinatorius Methardas Zubas.

Mūsų soc. globos namų estrados studijos grupei „Mes norime dainuoti“ tai buvo trečias kartas, kai dalyvauja šiame respublikiniame vokalinių ansamblių festivalyje – konkurse. Festivalis šiemet vyko Linkuvos kultūros centre. Garsiais plojimais buvo sutikti ir palydėti mūsų dainorėliai atlikę dainas „Maestro“(solo partiją atliko Ana) ir „Metų karoliai“(solistas Rimantas). Pasirodė trylika meno kolektyvų: iš Linkuvos, Strėvininkų, Padvarių, Jurdaičių, Suvalkijos ir Kupiškio socialinės globos namų. Taip pat festivalyje dalyvavo „Jelgavos“ ir Zemgalės“ atlikėjai iš Latvijos. Šventės pabaigoje dalyvius linksmino Linkuvos kultūros centro vokalo studijos grupė „IMK“, jos vadovas Simas ir muzikantas dėdė Fredas. Visi meno kolektyvai buvo pasveikinti – įteiktos padėkos, saldumynai bei Linkuvos soc. globos namų gyventojų pagaminti suvenyrai.

Grįžtant namo švietė skaisti pavasario saulutė, kuri kvietė pasigrožėti bundančia gamta. Pakeliui užsukome į Biržų rajone esantį Karajimiškio draustinį. Jis garsus karstinėmis įgriuvomis, kurios susidaro požeminiam vandeniui išplovus gruntą. Aplankėme pačią didžiausią ir žymiausią smegduobę –„ Karvės olą“ ir neseniai atsivėrusią (2003 m. ) „Geologų duobę“, kurios gylis 5 m.

Apžiūrėję įgriuvas, supratome, kodėl biržų krašte net „neprieteliui“ negalima sakyti „kad tu prasmegtum“, nes šis palinkėjimas gali išsipildyti. Pabuvę gamtoje, pasiklausę sugrįžusių paukštelių klegesio laimingi grįžome į savo globos namučius.

Užimtumo specialistė Irena Balčiūnienė

NUOTAIKINGAS PRADINUKŲ SPEKTAKLIS „ZUIKIŲ MARGUČIAI“

Pradundėjus didžiosioms pavasario šventėms mūsų socialinės globos namų gyventojus aplankė mažieji draugai iš Laibgalių pradinės mokyklos. Atvelykio proga jie padovanojo nuotaikingą spektaklį „Zuikių margučiai“. Mažieji aktoriai savo vaidyba ir nuoširdumu džiugino kiekvieno žiūrovo širdį. Susirinkusieji smagiai plojo ir kvietė vaikučius dar atvažiuoti. Tikimės, kad užsimezgusi draugystė tęsis toliau.

Užimtumo specialistė Lina Semeniukienė

MARGUČIŲ RIDENIMAS – SMAGI ŠVENTĖS TRADICIJA

Po ilgojo savaitgalio, paminėję gražiausią pavasario šventę – Šv.Velykas, balandžio 7 dieną visi susirinkome į aktų salę, kad išrinktume gražiausią, prieš šventes išmargintą kiaušinį. Sunku iš daugelio margučių išskirti gražiausią, todėl nusprendėme, kad kiekvienas jų savaip unikalus. Su margučiais susiję daug velykinių linksmybių. Velykinės bobutės pasveikino su šventėmis ir pakvietė visus į margučių ridenimo žaidimą. Norintys pasivaržyti kaip mat išsirikiavo į eilę. Nuridenti margutį taip, kad jis pataikytų į kitą, nėra lengva. Nepataikę neliūdėjo, juk tai tik žaidimas ir vėl stojo į eilės galą. Geriausiai ridenti margučius sekėsi Jolitai. Visi juokavo, kad ji išsitreniravusi žaisdama bilijardą ir smiginį. Daug margučių išlošė Aldona, Mildutė ir Vladas.

Šventės dalyviai neliko be margučių – neišlošę ridenant, po margutį gavo kaip paguodos prizą. Džiugu, kad tokios smagios popietės suburia visus draugėn ir iš šventės visi išsineša dalelę geros nuotaikos ir džiaugsmo.

Užimtumo specialistė Lina Semeniukienė

VELYKOS – ČIA PAT

Svarbi kiekviena akimirka – Velykos čia pat! O per Velykas svarbiausi kiaušiniai, todėl susirinkome ir išbandėme kelis kiaušinių dažymo būdus. Kuomet sintetika nebuvo užkariavusi pasaulio, žmonės kiaušinius margindavo natūraliais dažais. Tai vienas pigiausių ir paprasčiausių būdų. Tad ir mes išėjome į kiemą, ten radome įvairių augalų lapelių, medžių žievelių. Pasirausę savo spintelėse, radome pačių tinkamiausių dažų – svogūnų lukštų. Tam, kad gautumėm gražų gėlės ar lapo atspaudą ant kiaušinio, reikia jį gerai įvynioti. Nusidažo tik tos vietos, kur nėra augalo, o pats augalo atspaudas išlieka baltos arba rusvos spalvos (priklausomai nuo kiaušinio lukšto). Kai kurie augalai patys nudažo kiaušinį. Turėjome ir sintetinių dažų, į kuriuos merkėme jau įvyniotus kiaušinius. Kiaušinį virėme tol, kol jis nusidažė. Stiprių dažų vonelėje užteko 5—10 min.

Šiemet pirmą kartą pabandėme margučius dažyti vašku. Pasigaminome įrankį: į pieštuko buką galą įsmeigėme adatėlę su mažyte galvute, ištirpinome vašką ir adatėlės galvutę pamirkę į jį, piešėme norimus raštus ant kietai išvirto ir dar šilto kiaušinio. Dailės galerija prisipildė bičių vaško kvapo. Svarbiausia pamėginti ir patikėti savimi.

Visi rankų ir širdies šiluma sušildyti margučiai buvo padėti kiaušinių ridinėjimo šventei.

Užimtumo specialistė Irena Balčiūnienė

VELYKŲ ZUIKIS – IŠ ŠIENO

Zuikis Velykų simboliu tapo dar XVI amžiuje Vokietijoje. Ši mitinė būtybė buvo sugalvota tokiu pačiu principu, kaip ir Kalėdų senelis, nešantis dovanas geriems vaikučiams. Tik šiuo atveju dovanomis tapo marginti kiaušiniai, kartais saldainiai.
Prisiminėme vieną iš senovinių amatų – rišimą iš sausų augalų, vasarą prisirinktų pievoje. Šienas – ne molis, iš jo sunkiau sukurti figūrą, bet kai nori – įmanoma. Dvi dienas tai viename, tai kitame globos namų skyriuje vyko smagūs mokymai – kvapnus šienelis, atgijo mūsų globos namų gyventojų rankose ir tapo Velykiniais zuikiais. Šios Velykinės dekoracijos puoš jų kambarius ir džiugins akis visą Velykinį laikotarpį.

Užimtumo specialistė Irena Balčiūnienė

VELYKINĖ MUGĖ OBELIUOSE

Kovo 27 d. vykome į Obelių kultūros darbuotojų organizuojamą Velykinę mugę. Užimtumo specialistės Irena Balčiūnienė, Teresė Vasiliauskienė ir Irma Stulgienė vežė daug rankdarbių, kuriuos pagamino globos namų gyventojai su jų pagalba. Paklausą mugėje turėjo Velykinės puokštės, pinti krepšiai, mezginiai. Visi mugės dalyviai vaišinosi arbata.
Malonu buvo stebėti kaip mūsų gyventojai siūlo savo darbelius, derasi. Pirkėjai buvo palydimi gražiais palinkėjimais pasitinkant didžiąsias metų šventes ŠV.VELYKAS.

Už dalyvavimą mugėje padėkojo kultūros darbuotojai.
Su gera nuotaika ir papilnėjusiom piniginėm grįžome namo.

Socialinė darbuotoja Zita Skvarnavičienė

OBELIUOSE – ŠV. ONOS BAŽNYČIOJE

Kovo 26 d. 16.15 val. Skemų socialinės globos namų autobusai pajudėjo su tikinčiais gyventojais lydimi darbuotojų į Obelių šv. Onos bažnyčią. Ten buvo klausoma aukojamų Šv. Mišių. Tikintieji atliko išpažintį, priėmė švenčiausiąjį. Klebonas visiems linkėjo supratimo, atjautos, geros sveikatos, Dievo palaimos.

Mišių pabaigoje visus palaimino ir palinkėjo, kad Velykų rytas būtų džiugus ir kupinas gerų emocijų .

Užimtumo specialistė Daiva Grumbinienė

VELYKINĖ MUGĖ

Velykinė mugė Skemų socialinės globos namuose jau tapo tradicine. Šiemetinėje mugėje, kuri vyko kovo mėn. 25 dieną, dalyviai savo darbus eksponavo globos namų aktų salėje. Meniškos sielos, kūrybingų gyventojų darbai džiugino pirkėjų akis, stebino darbų įvairove bei grožiu. Čia buvo galima įsigyti mielų darbelių Velykų stalui papuošti : kiaušinių, papuoštų dekupažo technika, puokščių, atvirukų, siuvinių, nertų ir virbalais megztų rankdarbių, pintų krepšių ir krepšelių, keramikos darbelių ir dar daug čia nepaminėtų dirbinių. Visus viliojo įvairiausių saldumynų ir karštų bandelių kvapas.

Mugę aplankė gausus būrys pirkėjų iš globos namų ir svečių iš artimiausių apylinkių. Mugės dalyvius ir pirkėjus linksmino mūsų globos namų kapela „Skemena“. Ir mugės dalyviai ir pirkėjai liko patenkinti. Pasibaigus mugės šurmuliui, darbštieji pagalbininkai susirinko prie puodelio arbatos, kur galėjo aptarti naujus užmanymus.

Užimtumo specialistės: Irena Balčiūnienė
                                    Teresė Vasiliauskienė
                                    Irma Stulgienė

PAUKŠČIŲ MIESTAS – ROKIŠKIO KRAŠTO MUZIEJUJE

Jau antrus metus iš eilės mus pakvietė dalyvauti Rokiškio dvare vykstančioje Žemės dienos šventėje. Dvaro parke tęsėme „Paukščių miesto“ statybą. Šiai išvykai turėjome pasiruošti, todėl kibome į darbus. Kaip pagaminti kuo kokybiškesnį būstą mūsų giesmininkams pasidomėjome internete. Toliau vyko inkilų gamyba. Pagalbos kreipėmės į globos namuose dirbančius stalius. Jie gyventojams padėjo parinkti medžiagas, supjaustyti šablonus ir sukalti inkilus sparnuočiams. Kibome į darbą, nes norėjome nusivežti savo sukurtus namelius. Girdėjome, kad pernai mūsų sukurtais inkilais žavisi ne tik rokiškėnai, bet ir turistai. Smagiausia, kad juose gyveno varnėnai. Šiemet vėl stengiamės nustebinti savo išradingumu.

Kovo 20 –ąją nešini inkilais ir jų puošybai skirtomis priemonėmis nuvykome į Rokiškio krašto muziejų. Žemės dienos šventė prasidėjo konkursinės foto parodos „Žemės diena“ atidarymu. Renginio dalyviai galėjo balsuoti už labiausiai patikusius darbus.

Po parodos visi persikėlėme į dvaro kiemelį, kur prasidėjo inkilėlių dekoravimas ir puošyba. Kiekvienas dalyvis savaip gražino paukščių namelius ir tikėjo, kad jame apsigyvens varnėnai. Komisija vertino inkilėlius ir už juos įteikė prizus. Mūsų darbai vėl pateko į premijuojamųjų gretas. Papuošę inkilėlius stebėjome Bajorų lėlių teatro „ČIZ“ spektaklį „Lapė ir gandras“. Po spektaklio visi su gera nuotaika parke pakabinome savo meno kūrinius. Po nuveiktų darbų buvome pakviesti pasivaišinti karšta arbata, saldainiais ir vaisiais.

Užimtumo specialistė Lina Semeniukienė