Mėnesio archyvas: lapkričio 2015

„STIPRUS, KAI TU ŠALIA“

1

Muzika – tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminantis širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose…
(M.K.Čiurlionis)

Lapkričio 20 dieną Rokiškio kultūros centre vyko Socialinės globos įstaigų menų diena, skirta Tarptautinei neįgaliųjų dienai paminėti. Tradicija tapęs renginys šešiolikti metai sukviečiantis šalies socialinių globos namų kolektyvus, Rokiškyje vyko penktąjį kartą.
Koncerto vedantieji, kaip kasmet – renginio idėjos sumanytoja, iniciatorė Gema Jurgelevičienė ir vyriausias Lietuvos Kalėdų senelis Arvydas Bagdonas. Jie pasveikino vėl į šią Rokiškio sceną susirinkusius atlikėjus ir pasidžiaugė, kad neįgaliųjų koncertą pamilo tiek daug žiūrovų. Neįgaliuosius pasveikino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Lietuvos Seimo narys Vytautas Saulis, Rokiškio meras Antanas Vagonis.

Koncerto programą lyriškomis dainomis pradėjo mūsų kaimynai kupiškėnai ir Romas Dambrauskas. Juos keitė nuotaikingas grupės „Jonis“ ir Aukštelkės globos namų kolektyvo pasirodymas. Nors čia ne konkursas, nė kiek nenusileido ir daug smagių akimirkų susirinkusiems padovanojo Lavėnų globos namų atlikėjai ir linksmoji Donalda Mieželytė. Juos keitė Visagino kolektyvas ir Dainius Garnys, o Kalvarijos globos namų kolektyvo ir Gerdos Stiklickienės pasirodymas be abejonių išspaudė ne vieno žiūrovo ašarą. Taip lyriškas dainas keitė linksmos. Penkti scenoje uždainavo grupė „Mexikano“ ir Didvyžių globos namų gyventojai. Pirmą koncerto dalį užbaigė nuostabus Obelių vaikų globos namų auklėtinių ir Česlovo Gabalio pasirodymas.

Antrąją koncerto dalies pradžią vėl nuspalvino vaikučių pasirodymas. Scenoje su Vaidu Dzežulskiu dainavo ir šoko A.Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų auklėtiniai. Pirmą kartą šiame renginyje dalyvaujantys Strėvininkų socialinės globos namų dainininkai scenoje pasirodė su Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos muzikos mokytoju, modernaus folkloro ansamblio ir liaudiškos muzikos kapelijų meno vadovu Česlovu Kriščiūnu. Jų pasirodymą keitė Jotainių „Riešutėliai“ ir Irena Ulvydaitė. Zarasų kolektyvas lyrišką pasirodymą atliko su Vita Pimpiene, Kėdainių gyventojai dainavo ir šoko su nepailstančiu Kęstučiu Valioniu.

Kad ir koks gražus būtų koncertas, bet ir jis turi pabaigą. Šį nuostabų koncertą užbaigėme mes, renginio organizatoriai ir nuostabaus aksominio balso savininkė Inga Valinskienė. Šiais metais mūsų atlikėjai pasirinko dvi labai skirtingo žanro dainas. Pirmoji – lyriška, labai sietina su tautiškumu. Šią dainą dar labiau papuošė kartu su atlikėjais į sceną „pabirę“ lopšelio-darželio „Varpelis“ vaikučiai. Antroji daina – temperamentinga, aistringa. Ją dar labiau pagyvino aplink atlikėjus šokantis „.čigonų taboras“.

Finalinę koncerto dainą „Aleliuja“ atliko renginio vedantysis Arvydas Bagdonas. Jam pritarė į sceną vos sutilpę visi koncerto dalyviai.

Koncertas ne veltui pavadintas „Stiprus, kai tu šalia“. Idėją koncertuoti scenoje kartu su globos namų gyventojais geranoriškai palaiko Lietuvos žinomi atlikėjai. Taip neįgalieji ne tik parodo savo sceninius sugebėjimus, bet ir įgauna pasitikėjimo savo jėgomis. O kur dar nenusakomos emocijos užkulisiuose laukiant savo pasirodymų ir bendraujant su atlikėjais, neišdildomi prisiminimai ir fotosesijos.
Dėkojame visiems dalyviams, jų vadovams bei profesionaliems atlikėjams už gražų koncertą, šiltą tarpusavio bendravimą ir neišdildomus prisiminimus. Ypač didelis ačiū Ingai Valinskienei, kuri pažadėjo tęsti šį gražų bendravimą ir darbą scenoje su mūsų socialinės globos namų gyventojais. Tikimės, kad šis renginys klestės ir niekada nepritrūks gerbėjų.

Užimtumo specialistė Lina Semeniukienė

 

 

 

 

 

INGOS VALINSKIENĖS KONCERTE

Šaltą lapkričio vakarą į Rokiškio teatro rūmus susirinko ir nekantriai koncerto laukė Ingos Valinskienės gerbėjai . „Dainuoti su gyvai grojančia grupe yra nepaprastas malonumas. Tai išskirtinės akimirkos ir man, ir muzikantams, ir, neabejoju, visai publikai. Labai džiaugiuosi galėdama savo gerbėjams koncertuoti ne tik iš televizijos ekranų, bet ir koncertų salėse. Kai galiu žiūrėti jiems į akis, jausti artimą ryšį, atiduoti save“,- koncerto metu sakė atlikėja.
Paklausyti aksominio balso savininkės Ingos dainų nepraleido ir mūsų Ana. Didžiausia I. Valinskienės gerbėja neišlaukė koncerto pabaigos ir puokštę padovanojo koncertui įpusėjus. Inga padėkojo, kad mes mylime jos muziką, kad nepraleidžiame progos pasimatyti ir džiaugėsi, kad greit šioje scenoje dainuos su globos namų atlikėjais.

Užimtumo specialistė Lina Semeniukienė

Lapkričio 6-oji pyragų diena

1

Kas ten kvepia ant stalų?
Ten tikrai labai gardu.
Ar jauti? Ar žinai?
Ten pyragų gaminiai.

 

2Kas juos kepė taip gardžiai?
Tai šaunuoliai mus draugai.
Pasirodo ne tik dirba
Bet ir verda, kepa, spirga.

 

 

3Taip smagu visiems pabūti,
Pakalbėti, susiburti.
Paskanauti tų gardžių
Pyragėlių išrinktų.

 

4O Receptai tai jėga
Viskas tirpsta burnoje.
Tai ateiki tu į šventę
Paaukok nors vieną centą.

 

 

Penktadienį mes visi turėjome progą švęsti… Lapkričio 6 d. 10 val. aktų salėje cinamonu bei vanile kvepėjo nuostabūs pyragai. Savo iškeptais, burnoje tirpstančiais pyragais galėjome pavaišinti kolegas, gyventojus, draugus. Pyragų dienos metu galima ne tik paragauti įvairiausių saldumynų, sužinoti įdomių receptų, bet ir pagelbėti likimo nuskriaustiems. Todėl visi buvo kviečiami į pyragų dieną, kepti pyragus ir dalintis su visais šventės dalyviais. Šventės metu dainavome, skaitėme eiles, žiūrėjome šventei sukurtą specialų filmuką. Visi susirinkę galėjome pabendrauti. Prie skanių pyragų labai tiko vasara kvepianti, pačių gyventojų surinkta žolelių arbata.

Už surinktas simbolines lėšas nupirkta knygelių mūsų bibliotekai. Ačiū visiems už Jūsų gerumą, nuoširdumą ir dalyvavimą.

Socialinė darbuotoja Asta Kubilienė

IMG_2983

Šiomis dienomis visa Lietuvos socialinių paslaugų srities darbuotojų bendruomenė išgyvena skaudžią netektį. Lapkričio 6 dieną 10 val. mes, Skemų socialinės globos namų darbuotojai prisidėdami prie bendros Lietuvos socialinių darbuotojų paminėjimo akcijos uždegėme žvakutę ir tylos minute pagerbėme žuvusią kolegę. Reiškiame nuoširdžiausią užuojautą žuvusios šeimai, artimiesiems ir jos kolegoms.

VĖLINĖS – MIRUSIŲJŲ ATMINIMO DIENA

ŽvekėsKol žemė pasipuošusi auksiniais lapais, kol saulė paliečia vienu kitu spinduliu… Ramybė. Pasidaro taip beprotiškai tylu. Tylos amžinybė baugina. Prisimename, kad kažkas išėjo. Ne šiandien… vakar… pernai… Kasdien kažkas palieka šį pasaulį, kiekvienas savaip, skirtingai, labai individualiai. Mirtis yra mūsų kasdienybėje, tik jos nepastebime.

Vėlinės – tai diena kai pagerbiami mirusieji. Mes, Skemų socialinės globos namų gyventojai ir darbuotojai kiekvienais metais aplankome kapines, padedame gėlių, uždegame žvakeles, sukalbame maldą.

vėlinesLikimas atima mums artimą žmogų, ir diena tokia juoda atrodo… gyvenimo laikrodis sukas ratu… pakeisti to negalim, tik nors trumpam pabūt kartu…

(citatos iš O.Zdanytės straipsnio)

Užimtumo specialistė Daiva Grumbinienė

VAIDUOKLIŲ LINKSMYBĖS HELOVINO DISKOTEKOJE

Persirengėliai – raganos, velniai, vaiduokliai, pabaisos. Turbūt supratote, kad šįsyk pristatysime heloviną, vieniems suteikiantį džiaugsmą, linksmybes, kitiems keliantį pasipiktinimą. Tačiau jei ši spalvinga šventė stebina savo kostiumais, linksmomis tradicijomis, reiškia kažkam ji reikalinga.

Į helovino diskoteką rinkosi persirengėliai, persikūniję į įvairius personažus. Pirmiausia pasirodė raganų ir velnių būrys, vėliau prisirinko siaubą varančių zombių ir kitokių pabaisų. Ir nors diskoteka skirta baisiausiai metų nakčiai, susirinkusieji nestokodami energijos linksminosi, šoko ir šėliojo pagal trankią šiuolaikinę muziką. Juk tūri būti metuose diena, kai įsivyrauja chaosas, tačiau už visų šių linksmybių slypi gili prasmė. Kadaise Keltų visuomenėje tokios apeigos buvo skirtos susisiekti su dvasiomis, kurios galėjo suteikti stiprybės, išminties ir įkvėpimo, o ne reikšti tik blogį ir baimę.

Užimtumo specialistės Lina Semeniukienė ir Kristina Miškeliūnienė

ĮSPŪDŽIAI IŠ KELIONĖS Į ILZENBERGO DVARĄ

Lapkričio 30 dieną aplankėme vieną iš seniausių Lietuvoje, nesenai atšventusį savo 500 metų jubiliejų, Ilzenbergo dvarą. Ekskursiją pradėjome apžiūrinėdami seniausią ir aukščiausią dvaro parke augantį ąžuolą galiūną. Tai valstybės saugomas 300 metų senumo gamtos paveldo objektas. Dėl aukštų ir tiesių ąžuolo šakų jis matomas gana iš toli. Pasidžiaugę senoliu ąžuolu, patraukėme link dvaro svirno. Prie svirno esančioje aikštelėje apžiūrėjome tris švedų kariuomenės pagamintas patrankas. Ilgą laiką patrankos buvo saugomos Kauno istorijos muziejuje, tik šiais metais jos buvo grąžintos Ilzenbergo dvarui. Grožėjomės ne tik patrankomis, bet ir gražiu, naujai užsodintu obelaičių sodu. Nusileidome į estradą, prisėdome ant akmeninių, žiūrovams skirtų suolelių. Pasidžiaugėme nuostabiu, gelstančiais medžių lapais pasidabinusiu parku ir šalia jo tyvuliuojančiu Ilgio ežeru.

Visi skubėjome aplankyti ežero viduryje esančią meilės salą – tai Ilzės ir Janio stiprios meilės legenda apipinta sala. Į salą ėjome siūbuojančiu ir vingiuotu tiltu. Pasivaikščioję ir apžiūrėję saloje augantį, meilės simboliu tapusį ąžuolą, sugrįžome į krantą. Krante, prie pat ežero, stovi dvaro pirtis. Pirtis turi ilgą ir įdomią istoriją. Tai viena seniausių Lietuvos pirčių. Ji atstatyta toje pačioje vietoje, kur stovėjo pirmoji dvaro pirtis. Visų dėmesį patraukė toliau stovinti, šiuo metu taip pat atstatyta, senoji dvaro rūkykla. Kelionę baigėme apžiūrėję įspūdingus Ilzenbergo rūmus. Deja, juos galėjome apžiūrėti tik iš išorės. Puikus oras, auksinio rudens spalvomis pasipuošęs parkas, legendomis apipintas dvaras ir jo įžymybės paliko neišdildomą įspūdį. Tikimės Ilzenbergo dvarą mes aplankysime dar ne kartą.

Užimtumo specialistės: Teresė Vasiliauskienė, Irma Stulgienė, Irena Balčiūnienė