Mėnesio archyvas: spalio 2017

Lapkričio 1-oji – Visų šventųjų diena

Pabūkim apgaubti rimties,

Kartodami maldos žodžius žvakių mirgėjime.

Pajuskime artumą gyvasties ir netekties,

Visi visi , kol dar anapus neišėjome…

J. Marcinkevičius

Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį. Šią dieną įvyksta stebuklas – įsižiebia didžiuliai šviesulių miestai. Todėl susikaupkime su jais kartu ir mes, pabūkime ramiai, susimąstę…

Skemų socialinės globos namų  gyventojai kartu su darbuotojais kiekvienais metais aplanko mirusiųjų kapus. Uždegame žvakeles, sukalbame maldą. Prisimename išėjusius į amžinybę mums artimus ir mylimus žmones. Tad neužmirškime, kas esame, kasmet šią dieną degdami žvakutes, kurios apšviečia ir mūsų atmintį…

Užimtumo specialistė Daiva Grumbinienė

KONKURSE „IR AŠ GALIU“

Spalio 26 d. mūsų globos namų kolektyvas vyko į Adakavo socialinės globos namų organizuojamą respublikinį konkursą „Ir aš galiu“. Renginyje dalyvavo visas būrys mūsų draugų ir kolegų iš Kupiškio, Aukštelkės, Prūdiškių, Suvalkijos, Adakavo, Jurdaičių, Ilguvos, Dūseikių, Strėvininkų, Macikų, Jotainių, Kalvarijos, Lavėnų, bei Kėdainių socialinės globos namų, kurie susirinko Tauragės kultūros namų salės scenoje parodyti, kokie yra nuostabūs ir nepakartojami, talentingi ir gabūs žmonės.

Į renginį atvykome su savo įstaigos šokėjų pora – Ana ir Stasiku, kurie atliko valsą iš kino filmo „Mano mielas ir švelnus žvėris“  bei solistu Jonu, padainavusiu Radžio Aleksandrovičiaus dainą „Čigono meilė“. Solistui scenoje talkino nepakartojamo žavesio čigonėlės Samira ir Čianita. Žiūrovai liko sužavėti pasirodymu ir apdovanojo mus garsiais plojimais. Daug pagyrimo žodžių sulaukėme ir iš žiuri komisijos. Renginį vainikavo vedėjo, dainų atlikėjo ir kūrėjo Valdo Lacko ir jo žmonos Vainoros koncertas, kurio metu dalyviai kartu dainavo ir šoko.

Pagrindinį prizą iškovojo ir nugalėtojais tapo nuostabų choreografinį pasirodymą parodęs kolektyvas iš Kėdainių socialinės globos namų. Tačiau mes nenusiminėme – mums liko neišdildomi įspūdžiai, šilti prisiminimai bei nuoširdžios padėkos dovanėlės.

Ačiū renginio organizatoriams už pakvietimą ir tikimės dar susitikti kituose „Ir aš galiu“ konkursuose.

Užimtumo specialistė Lina Semeniukienė

OBUOLYNĖ ALIZAVOJ

Spalio 21 d. Skemų socialinės globos namų kapela „SKEMENA“ buvo pakviesta  į tradicinę obuolinės  šventę,  kuri jau septintus metus vyksta Alizavoje. Pagrindinis šios šventės akcentas – įvairūs patiekalai iš obuolių. Nuostabus oras bei graži gamta sukvietė nemažą būrį žmonių, kurie atėjo su pyragais ir su vaišėmis. „ Skamba jau dainelės, vakaras ramus, renkasi kaimynai- Obuolynė bus..,“ tokiais dainos žodžiais prasidėjo šventė. Visus susirinkusius pasveikino Kupiškio meras Dainius Bardauskas ir Kupiškio kultūros centro direktorė Jolita Janušonienė. Mes nuvežėme iš mūsų globos įstaigos sodo surinktų, išspaustų obuolių sulčių. Kaip Rokiškio krašto simbolį padovanojame Aleksiuko rankų darbo suvenyrą kiškį. Šioje šventėje dalyvavo armonikieriai Jonas Ragauskas, Jonas Karinauskas, kapela „BRIGADĖLA“. Po koncerto visi buvo pakviesti prie bendro vaišių stalo. Ačiū šeimininkėms už skanius patiekalus. Šiltas bendravimas paliko gražius įspūdžius bei pakilią nuotaiką. Visi kartu puikiai praleidome laiką.

Užimtumo specialistė Žana Kaladienė

RUDENS SVAJOS

Aukštelkės socialinės globos namuose vyko floristikos šventė „Rudens svajos“. Ši šventė skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Iš paskutinių žiedų pynėme vainikus, o iš surinktos gamtinės medžiagos „audėme“ tautinę juostą.

Pasipuošusios vainikais dalyvavome foto sesijoje.

Po renginio vyko gyventojams skirta diskoteka, kur svečiai ir šeimininkai pabendravo bei pasilinksmino. Dėkojame organizatoriams už spalvingą renginį ir šiltą priėmimą.

Užimtumo specialistės Irena Balčiūnienė ir Kristina Miškeliūnienė

MUZIKINĖ POPIETĖ

Mūsų aktyvūs gyventojai nuolat turi įvairiausios veiklos. Kaip ir praėjusį penktadienį susirinkome į Skemų socialinės globos namų koplyčią. Kalbėjome Rožinį, giedojome giesmes.

Už lango vėjas nešioja lapus, dienos trumpėja ir daug mieliau tampa patogiai būti šiltoje aplinkoje. Norėdami praskaidrinti rudeninę nuotaiką, kapelos „SKEMENA“ muzikantai  gyventojams surengė koncertą. Susirinkusiems klausytojams atlikome pačius gražiausius kūrinius, palinkėjome jaukių, šiltų dienų, bei sveikatos. O socialinė darbuotoja Rimantė visų savo gyventojų vardu padėkojo už gražų koncertą.

Užimtumo specialistė Žana Kaladienė

ROŽINIO MALDA

Štai prasidėjo gražus ir šventas Rožinio maldos mėnuo. Visame krikščioniškame  pasaulyje bažnyčia kviečia tikinčiuosius kasdieninės Rožinio maldos paslapčių, atnaujinti savo tikėjimą, išreikšti nuoširdžią meilę išganytojui ir Šv. Mergelei Marijai. Šiandien Skemų socialinės globos namų koplyčioje skambėjo giesmė „Su galinga rožinio malda mes ateinam visi, o Marija..“ . Mūsų įstaigos giesmininkai, visus tikinčiuosius pakvietė Rožinio maldai. Tegul šį mėnesį  įsiviešpatauja maldos ramybė ir džiaugsmas.

Užimtumo specialistė Žana Kaladienė

IŠVYKA Į KUPIŠKĮ

Labai norėjosi pagauti paskutinius saulės spindulius ir kartu praturtinti savo žinias apie Kupiškio rajono lankytinas vietas. Kelionė neprailgo, nes Kupiškis mūsų kaimyninis rajonas. Buvome girdėję apie Kupiškyje esantį fontaną – „Baltų pasaulio medį“. Ten pirmiausia ir nuvykome.  Tai viena iš dvidešimties skulptoriaus H. Orakausko darbų, kurie puošia Kupiškio miesto erdves. Šis kupiškėno kūrinys dar vadinamas „sysiojančiu medžiu“ paliko didelį įspūdį mūsų globos namų gyventojams.

Tik įvažiavę į miestą išvydome raudonų plytų bažnyčią. Tai erdvi bažnyčia, turinti tris navus ir penkis altorius.

Netoli nuo bažnyčios įsikūręs Kupiškio etnografijos muziejus. Svetingos muziejaus darbuotojos leido apžiūrėti čia sukauptus  eksponatus, atspindinčius Kupiškio krašto bendruomenės veiklą.

Žinojome, kad Kupiškis turi marias ir nekantravome jas pamatyti. Pakeliui pastebėjome Kupiškio piliakalnį. Jau Kupiškio turizmo ir verslo informacijos centre mums papasakojo jo atsiradimo legendą: „Seniai, seniai gyveno du milžinai. Vienas Paketurių kaime, kitas — Aukštupėnų kaime. Juos abu skyrė Lėvens upė ir slėnis. Jiedu mėgo pypkiuodami pasikalbėti. Jų pypkės buvo ilgos ir susisiekdavo toj vietoj, kur dabar yra piliakalnis. Kada abu milžinai baigdavo pypkiuoti, tada jie pelenus iškratydavo ten, kur jų pypkės susisiekdavo. Jie tiek ilgai gyveno, kad ilgainiui iš pypkių pelenų susidarė kalnas, Kupiškio piliakalnis.“

Apžiūrėdami piliakalnį radome įspaustus milžinų pėdsakus.

Toliau patraukėme vaizdinga Kupiškio marių pakrante. Tai trečias pagal dydį dirbtinis tvenkinys Lietuvoje, kuris susiformavo užtvenkus Lėvens upę. Tilteliu patekome į Kupiškio marių salą dar vadinamą  „Uošvės liežuvis“. Saloje  įsikūrusiame  parke matėme pavėsines, poilsio aikšteles, apžiūrėjome daugiau kaip 100 rūšių skirtingų augalų.

Gera pabūti draugų būryje, išvyka visiems patiko. Grįžome gerai nusitekę, pilni neblėstančių įspūdžių.

Užimtumo specialistė Irena Balčiūnienė