Prieš Vėlines

    Buvai tu artimas žmogus, kartu gyvenom
   Bet pakvietė tave labai anksti…
   Ir liko mums tik tavo kapas,                        
   Prisiminimai tik geri.
   Tu lauki mūsų – aplankysim,
   Pabūsim, maldą paskaitysim.
   Kaip ir kasmet – ir vėl sudie…
   Nelaikas mums dar…
                                  …dar nekviesk…
Kaip ir kiekvienais metais, artėjant Vėlinėms, aplankėme kapines. Sutvarkėme, nugrėbėme lapus, uždegėme žvakutes, sukalbėjome maldelę už mirusiųjų sielas. Turėjome progą prisiminti tuos, kuriuos kadaise pažinojom, kurių jau nebėra.
Važiuosime ir vėl. Tik gaila, kad kiekvieną kartą tenka vežti vis daugiau žvakučių…

Ruduo

Koks gražus tarpsnis, kai gamta vis labiau nusidažo nuostabiomis spalvomis, o po kojomis jau šlama lapai… Kol dar dangus neapsiniaukė, spėjome “pagaudyti” gražių rudens akimirkų.

Projekto “Drugelis” pabaiga

Rugsėjo 3d. kompiuterių klasėje prasidėjęs projektas „Drugelis“ pagaliau pasiekė finišo tiesiąją. Projekto uždavinys buvo iš arti stebėti vikšrelio virsmą drugeliu, sekant ir aptariant visas stadijas. Klausite koks viso to tikslas? Tikslas – susipažinti su gamtos reiškiniais iš arti, išmokti susirasti reikalingą informaciją internete bei aptarti pastebėjimus.

Kaip pamenate, turėjome tris vikšrelius iš kurių planavome išauginti drugelius Caligo memnon dėl išskirtinių sparnelių raštų bei dydžio dažnai vadinamus „drugeliais – pelėdomis“.

Apsupti mūsų globos namų gyventojų dėmesiu vikšreliai linksmai gyveno pora savaičių. Internete išsiaiškinome, kad vikšreliai maitinasi kanų lapais. Laimei, mūsų gėlynuose šito gėrio turėjome pakankamai todėl gyvūnėliai maisto stygiumi nesiskundė.

Atėjus dienai, kai vikšreliai turėjo tapti kokonais, vienas vikšrelis deja neišgyveno. Kiti gi du juokingai pakibę žemyn galvomis dar porai savaičių užmigo kokonuose.

               

Kasdien lankantiems kokoniukus kilo daug nerimo ir klausimų – o tai kaip jie dabar valgys? Vėl gi, paieškoję informacijos internete nurimome – kokonai miega ir jiems valgyti nereikia.

Ir štai, spalio 6 d. ilgas laukimas pagaliau baigėsi – išsirito pirmasis drugelis!

Šiandien kompiuterių klasėje laisvai skraido jau du drugeliai. Rūpestingi mūsų globos namų gyventojai sumeistravo maitinimosi stovelį. Dabar apie tris savaites galėsime džiaugtis drugelių grožiu ir stebėti kaip jie pasimėgaudami valgo apelsinus, kivius ir kitus vaisius.

      

Globos namų gyventojų prašymu, gamtos įdomybių stebėjimai iš labai arti bus tęsiami – laukite naujienų.

Rudeninių puokščių paroda

Net saulutė danguj iš nekantrumo spindėjo visą rytą. Pilnas kiemas žmonių smalsiai vaikštinėjo, dairėsi, aptarinėjo ir gyrė rudenines puokštes. Viena už kitą gražesnė, aukštesnė, margesnė, linksmesnė… Pavadinimai irgi labai iškalbingi bei išradingi.
Parodoje dalyvavo visi skyriai, visų padalinių kolektyvai. O vat intriga kieno kuri puokštė išliko iki pat renginio pabaigos.
O kaip gi išrinksi pačių pačiausią? Kiekvienas žiūrovas galėjo balsuoti: prie kiekvienos puokštės/kompozicijos padėtas indelis skirtas balsams rinkti. Balsavimo “biuleteniai” taip pat rudeniški ir linksmi – gilutės.
Šventė niekada nebūna tikra šventė, jei svečiai nepavaišinami. Šiandien mes pasilepinome keptais obuoliukais ir bulvytėmis.
Visi linksmi išsiskirstėme, o gražuolės rudeninės puokštės dar visą savaitgalį lauks prie fontano ir džiugins praeinančius.

Žvejyba

Keistas dalykas tas laikas. Kai puiki nuotaika, kai tyliai šoka vėjas medžių viršūnėse, kai saulės zuikučiai ramiai šokinėja ant ežero bangelių, kai traška laužas ant kurio kvepia košės pilnas katiliukas, kai taip ramu, jog regis girdi grybus augant… atrodo, kad laikas trumpam visai sustojo. Tačiau išdavikas laikrodis tokiais momentai daug greičiau skaičiuoja minutes…. Mūsų globos namų žvejai mėgėjai ir entuziastai net nepajuto kaip prabėgo diena. Niekur neskubant kas žvejojo, kas grybavo, kas tiesiog vaikštinėjo pilnais plaučiais gerdami gryną miško orą su rudeninių lapų ir samanų aromatu, kas smagiai šnekučiavosi prie laužo gurkšnodami šiltą arbatą…. Ir visai ne pagautų žuvų dydis ar skaičius svarbu. Svarbiausia galimybė pabūti gamtoje. Prieš atsisveikinant su ežeru ir su mišku, visi gavome po simbolinį sveikinimą – apdovanojimą už linksmumą, kantrumą, atkaklumą…

Beprotiškai puikus antradienis – linksmadienis.

 

     

Menas – tai kūrėjo kelias į savo kūrinį

Menas – tai kūrėjo kelias į savo kūrinį. Šis kelias, yra idealus ir amžinas, nors ir nedaugelis žmonių jį mato; dažniausiai net pats kūrėjas jo nepastebi daugelį metų ar net visą gyvenimą, jeigu nepatenka į sąlygas, duodančias tai pajusti. (Ralfas Valdo Emersonas)
Ačiū garsiam dailininkui Arvydui Bagdonui už nuostabų laiką spalvų pasaulio edukacinėje programoje, už suteiktas žinias ir padrąsinimą kurti…

Dailės galerijos lankytojų tapybos darbų paroda „Improvizacija“.