Jaukia, šilta ir nuoširdžia uždarimo švente baigėsi XXIII menininkų pleneras „Auk su menu“ Skemų socialinės globos namuose. Daugiau nei 200 meno kūrinių kolekciją papildė keturi nauji darbai: tautodailininkas kalvystės meno puoselėtojas Saulius Kronis nukalė du žibintus žibintų alėjai, vedančiai Skemų koplyčios link. Sakralinio meno pavyzdžiu tapo juvelyro, šiuo metu besimokančio restauratoriaus amato, Igorio Skripkos iš akmens sukurtas švęsto vandens indas ir vaza koplytėlei. Medžio drožėjas Gintaras Varnas Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu skulptūra pradėjo naują kompoziciją – būsimą prakartėlę. O skulptorius Domininkas Čepas tęsė pernai pradėtą kompoziciją ,,Šviesos nešėjas“: didžiuliame akmenyje, jau padabintame dvigubu, arba vadinamuoju Jogailos, kryžiumi, išraižė stilizuotą Vytį. Kūrinys atspindi seniausius Vyčio atvaizdus. Dailininkas Arvydas Bagdonas Skemų socialinės globos namų antrojo aukšto koridoriuje ant sienos nutapė pano su angelu ir lietuviškaisiais bei ukrainietiškais motyvais.

Ilgametė tradicija

Menininkų plenerai Skemų socialinės globos namuose – ilgametė tradicija. Didelėje namų teritorijoje, kurioje kitados buvo ūkis ir daržai, kruopščiai puoselėjamos jaukios erdvės. Visa tai kuriama puoselėjant esminę žmogaus savybę – žmogiškąjį orumą. Čia net obelys sodinamos tokios, kad kiekvienas gyventojas galėtų pasiekti jų vaisius. Erdvės kuriamos taip, kad dideli namai taptų jaukūs, kad džiugintų akį, ramintų. Kaip sako dailininkas A. Bagdonas, kartais prie piešinio sustojęs žmogus taip įsižiūri į spalvų, linijų žaismą, kad dingsta skausmas, nerimas, baimė. Tokia meno galia. Ir jo kalba, suprantama kiekvienam. Juolab, kad šie kūriniai gimsta atsižvelgiant ne tik į kūrėjo įkvėpimą, talentą ir vaizduotę, bet ir į čia gyvenančių ypatingų žmonių poreikius, supratimą.

Meno pleneras svarbus ne tik kasmet kuriamais naujais darbais, bet ir galimybe prisiliesti prie kūrybos proceso, patirti atradimo džiaugsmą. Stebėti, kaip ąžuolo rąstas kantrių ir kruopščių pastangų dėka virsta plastiška, grakščia figūra. Kaip vos keli štrichai ant sienos virsta globojančia ir saugančiu angelo paveikslu. Kaip pilkame akmenyje po ilgų alinančių valandų saulėkaitoje ima ryškėti Vyčio figūra. Kaip alėją papildo dar viena grakščių žibintų pora. Kaip patyrusio meistro rankose keli akmenys suformuoja grakštų indą. Kaip kiekvienas naujas darbas įsilieja į darnią jau daugiau nei 200 meno kūrinių visatą, tapdamas organiška jos dalimi.

Skemų socialinės globos namų direktorius Gintaras Girštautas tikisi, kad ateityje ši meno erdvė taps ne tik šio krašto, bet ir rajono, visos Lietuvos traukos centru. Ši galerija po atviru dangumi taptų puikiu pažintinių kelionių po Rokiškio kraštą akcentu. O šiuose namuose gyvenantiems žmonėms – dar viena prasminga integracijos galimybe: pabendrauti, parodyti savo namų aplinką svečiams. Skemų socialinės globos namai tam pasiruošę: čia atsiras, kam papasakoti ir apie unikaliausią, sakraliausią šių namų vietą – Skemų koplyčią, ir apie globos namų erdvėse esančius meno kūrinius. Direktorius viliasi, kad netrukus atsiras rodyklės kelyje Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys, kviečiančios keliautojus užsukti į Skemų socialinės globos namus.

Tai, kas paverčia įstaigą namais

Skemų krašto ir socialinės globos namų gyventojų bendrystės ženklas – Skemų koplyčia. Ji bendrai maldai telkia visus šio krašto žmones. Jų sielovada besirūpinantis Obelių parapijos klebonas Laimonas Nedveckas atviras: plenerų darbai yra tai, kas valdišką pensionato aplinką savo šiluma ir grožiu paverčia namais. Koplyčia, kurios interjerą ir aplinką puošia plenerų metu sukurti darbai, yra ir sielovadinis, dvasinis šių namų centras, bet ir galerija, plenerų istorijos metraštis. Tad nenuostabu, kad plenero apogėjus – darbų pristatymas, kasmet pradedamas šv. Mišiomis koplyčioje. Kur bendrai maldai jungiasi ir garbūs šventės svečiai, ir globos namų gyventojai bei darbuotojai, ir Skemų krašto tikintieji. Šv. Mišiose melstasi ir už plenero kūrėjus, ir už jo sumanytojus, ir už globos namų gyventojus bei darbuotojus. Maldoje prisiminti ir iškeliavę į Amžinybę Skemų bendruomenės nariai.

Šv. Mišios baigtos ypatingu sveikinimu: šiemet lygiai dešimt metų, kai kunigas L. Nedveckas paskirtas tarnauti Obelių, Kriaunų, Aleksandravėlės tikintiesiems. Šio dvasininko indėlis įžvalgomis, paskatinimais ir patarimais buvo nepakeičiamas kuriant ir pačią Skemų koplyčią, ir jos aplinką. Už jo tarnystę, pagalbą, nuoširdumą šventės dalyviai giesme meldė Dievo palaimos ir Švč. Mergelės Marijos globos.

Garbūs svečiai

Menininkų pleneras Skemų socialinės globos namuose traukos centras yra ir skatinant šių namų žinomumą. Šiemet pasigrožėti menininkų kūriniais atvyko Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. Tai jo pirmoji pažintis su šiais namais. Seimo narys svarstė, kad tokioje aplinkoje kiekvienas kūrinys kalba į jį bežiūrinčiojo širdį, guodžia, gydo, palaiko.

Atvyko ir pirmasis atkurtosios Lietuvos Respublikos prokuroras, vėliau – Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Jis akcentavo, kad kiekvienas plenero kūrinys skatina žmogų augti, daro jį geresniu.

Taip pat atvyko ir šio plenero rėmėjas, UAB „Ivabaltė“ generalinis direktorius, Rokiškio verslo klubo vadovas Irmantas Tarvydis, rajono tarybos narys Robertas Baltrūnas, Rokiškio kaimiškosios seniūnijos vadovė Dalia Janulienė, Socialinės paramos centro direktorė Jolanta Paukštienė, kiti garbūs svečiai.

Už paramą rengiant plenerą, Skemų socialinės globos namai dėkingi įmonėms „Rokmedis“ bei „Ivabaltė“, Rokiškio turizmo informacijos centrui bei Rokiškio krašto muziejui. Taip pat gražiausias jo akimirkas užfiksavusiems laikraščiams „Gimtasis Rokiškis“ ir „Rokiškio Siirena“.

Uždarymo šventėje netrūko gražių palinkėjimų menininkams, padėkų, dovanų. O svečiai turėjo progos iš arti susipažinti su šių namų bendruomene, aplankė ir Rokiškyje įkurtus grupinio gyvenimo namus, susipažino su įstaigos planais ir siekiais.

Šiemetiniai plenero kūriniai originalūs, įdomūs, keliantys tam tikrų iššūkių. Štai kad ir pirmasis jų – Igorio Skripkos sukurtas švęsto vandens indas. Jis ženklina ir pačios koplyčios idėjos augimą. Kūrėjo manymu, šis indas – ne tik švęsto vandens, bet ir meilės, neišsenkamo gerumo, vilties indas. Kunigas L. Nedveckas prisiminė, kad pirmą kartą jam pamačius šį statinį, kilo mintis apie Senojo testamento Pradžios knygos ištrauką, apie trečiąją pasaulio sutvėrimo dieną. O kuo toliau, tuo labiau koplytėlė ima panašėti į mažą bažnytėlę. Kristus yra durys, pro kurias įžengiame į Dievo karalystę. Į kurią žengiame per Krikštą. Šis mielas ir šiltas indas kiekvienam primena apie Krikštą, apie kelią pas Dievą.

Verslininko Jono Žemaičio dovanotas ąžuolas menininko Gintaro Varno rankų dėka tapo būsimosios prakartėlės pradžia – Dievo motinos su Kūdikiu skulptūra. Menininkas atviras: kitų plenerų metu kompozicija bus pildoma. Kaip juokavo Skemų socialinės globos namų direktorius G. Girštautas, dar teks pasvarstyti, ar visos figūros joje bus drožiniai, o gal ją papuoš ir gyvos avytės…

Kelią link kitų kūrinių rodė kalvio, žinomo šalies tautodailininko S. Kronio sukurti žibintai, savo lakoniškomis, išbaigtomis formomis labai derantys prie kitų jo kūrinių, puošiančių koplyčios aplinką.

Skulptorius D. Čepas, pristatydamas iškaltą archajišką Vytį, pasakojo apie senųjų, ikikrikščioniškųjų mūsų tautos simbolių prasmę.

O štai A. Bagdono kūrinys – dar vienas Skemų socialinės globos namus saugantis angelas. Kaip juokaujama, dailininkui ypač gerai sekasi juos tapyti, nes, matyt, labai gerai juos pažįsta. Jau pradėjęs tapyti šį, globojantį ir saugantį angelą, dailininkas pajuto jo galią: dėl neatsargaus priešpriešiais važiavusio vairuotojo atlikto chuliganiško lenkimo manevro, vos per plauką išvengė avarijos. Kaip pats sako: ar tai tik sutapimas, o gal… Todėl menininkas ir tikisi, kad angelas saugos Skemų socialinės globos namų gyventojus ir darbuotojus. Ir net niūriausiomis rudens dienomis primins apie vasarą ir gėlių žiedus.

Jau pavadinimas „Giesmių pynė – Marijai“ sufleruoja, kad ši unikali šventė skirta jungti: miestus, bendruomenes, institucijas, žmones. Pirmiausia – bendrai giesmei, maldai. O paskui ir pažinčiai, atvirumui, draugystei. Šiemet surengtas jau penktasis Lietuvos socialinės globos namų sakralinių giedotojų susibūrimas „Giesmių pynė – Marijai“ sukvietė net dešimties įstaigų giedotojus. O bendrai giesmei „Garbinkime širdį“ visus pakvietė Vilniaus Mokytojų namų liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“.
Unikalus susibūrimas
Tradicinės giedotojų šventės „Giesmių pynė – Marijai“ istorija neatsiejamai susieta su Skemų koplyčia. Tikėjimas – viena svarbiausių žmogaus teisių, jo orumo pagrindas. Skemų socialinės globos namai, bendradarbiaudami su Rokiškio dekanato dvasininkais – Obelių parapijos klebonu bei Aleksandravėlės ir Kriaunų parapijos administratoriumi kunigu Laimonu Nedvecku bei Rokiškio dekanato dekanu, Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos klebonu Eimantu Noviku, nuolat rūpinasi šių namų gyventojų sielovada.
Čia ne tik reguliariai vyksta pamaldos, aukojamos šv. Mišios. Tačiau tam sukurta ir įspūdinga koplyčia. Ji – viena gražiausių ir naujausių Aukštaitijos krašto koplyčių, kurioje bendros maldos jungia Skemų socialinės globos namų bei Skemų bendruomenės žmones. Ši koplyčia su unikalia varpine pašventinta prieš šešerius metus. Ir ji, ir jos aplinka kasmet puošiama unikaliais meno kūriniais: akmens ir medžio skulptūromis, paveikslais, medžio drožiniais, kalvystės kūriniais.
Idėja sukurti sakralią erdvę kilo Skemų socialinės globos namų direktoriui Gintarui Girštautui. Tuometinis užimtumo specialistas, muzikantas Zenonas Žėkas subūrė Skemų socialinės globos namų sakralinių giesmių giedotojų grupę (dabar ji vadinasi ,,Lyra“). Netrukus direktorius Gintaras Girštautas pasiūlė surengti giedojimo susibūrimą ir bendroms giesmėms pasikviesti ir kitų socialinių globos įstaigų kolektyvus. Idėja sulaukė atgarsio ir palaikymo. Su didžiule meile ir rūpesčiu šią šventę kasmet organizuojanti Skemų socialinės globos namų moderatorė-asistentė sielovados reikalams Nida Lungienė neslepia: džiugina, kad giedotojai ne tik noriai atvyksta iš atokiausių šalies kampelių, bet ir kiekvienai šventei ruošia naujas giesmes, kartu su švente tobulėja.
Giedojimas – dviguba malda
Kaip sakė šv. Augustinas, tas, kuris gieda, meldžiasi dvigubai. Giedojimas – ne tik neatsiejama bažnytinės liturgijos dalis, bet ir būdas telkti bendruomenę, skatinti jos įsiklausymą ir tarpusavio supratimą. Giedodamas žmogus privalo klausyti ir išgirsti savo artimą. Tad giesmė skatina bendrystę.
Giesmė ugdo žmogų, skleidžia jo talentus. Per šešerius metus nuo pirmosios „Giesmių pynės – Marijai“ iki šiemetinės (2020 m. sambūrio nebuvo dėl karantino), buvo matyti, ne tik kaip auga giedotojų būrys: šiemet giedoti atvyko 10 kolektyvų. Auga giedotojų giedojimo lygis, plečiasi repertuaras. Plečiasi ir pažinčių ratas, akiratis. „Giesmių pynė – Marijai“ jau du kartus džiugino Obelių šv. Onos parapijos tikinčiuosius, viešėjo Aleksandravėlės šv. Pranciškaus Serafiškojo bei Kriaunų Dievo apvaizdos bažnyčiose. O šiemet, svetingai priimta Rokiškio dekanato dekano, Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos klebono Eimanto Noviko, bendrai maldai ir giesmei sukvietė Rokiškio krašto tikinčiuosius.
„Giesmių pynė – Marijai“ darniai įsiliejo į liaudiškojo pamaldumo gegužinių ir birželinių pamaldų tradiciją. Kartu tai ir unikali proga susipažinti su įvairiausiais giedojimo stiliais. Trejus metus šventėje dalyvavo Kriaunų giesmių giedotojos, vadovaujamos Vitos Mičiulienės. Jos pristatė senovinių kantičkinių giesmių tradiciją. Liaudiškojo giedojimo tradicijas išsaugojo Vilniaus Arkikatedros Liaudies giesmių ansamblis, Vilniaus folkloro ansamblis „Ūla“ bei Rokiškio folkloro ansamblis „Gastauta“. Taip pat prasminga patirtimi buvo išgirsti ir Dievo Apvaizdos seserų iš Utenos vienuolijos giedojimą, giesmę ir poeziją jungė dainininkės, gitaristės Vilijos Radvilės ir violončelininkės Kornelijos Petkutės duetas. Klasikinėmis giesmėmis džiugino solistės Asta Vajegienė ir Giedra Markevičienė. Šventėse vargonavo Justinas Šapola bei Egidijus Kundrotas.
O šiemet giedoti susibūrime ir jį vainikavusiose šv. Mišiose buvo pakviesti Vilniaus Mokytojų namų liaudiškos muzikos ansamblio „Kankleliai“ (vadovė Daiva Čičinskienė) giedotojai.
Repertuare – tradicijų dvelksmas
Visų dalyvių bendros giesmės „Sveika, Marija, o motin Dievo“ vedimu susibūrimą pradėjo šeimininkai – Skemų socialinės globos namų giedotojų grupė „Lyra“, vadovaujama Žanos Kaladienės. Skambėjo ir jų vienų giedama, kaip pasakoja legenda, dar paties šv. Kazimiero pamėgta giesmė „Ausk Marijai“.
Susibūrime skambėjo ir jaunųjų giedotojų balsai – Obelių socialinių paslaugų namų vaikų dienos centro auklėtiniai, vadovaujami Daivos Kundelienės, paruošė giesmę „Prie tavo širdies“. Šis kolektyvas sambūryje dalyvavo trečiąjį kartą.
Svečiai iš Marijampolės, specialiųjų globos namų „Pušynas“ sugiedojo giesmę „Sveika, o Marija, malonės pilna“. Ketvirtą kartą į mūsų kraštą giedoti atvykę Strėvininkų socialinės globos namų giedotojai – grupė „Ogama“ atliko giesmę „O Marija Motinėle“.
Antrąjį kartą iš eilės jaukia giesme „Per mane kalbėsi Tu“ susirinkusiuosius džiugino Anykščių rajono Aknystos socialinės globos namų Debeikių filialo duetas – atlikėjas Aidas Tumasonis ir vadovė Aušra Vidugirė.
Šiltai rokiškėnai sutiko ir debiutantus – Jurdaičių socialinės globos namų giedotojų grupę su giesme „Dangaus karalienė“.
Trečiąjį kartą susibūrime dalyvavusi Linkuvos namų giedotojų grupė atliko giesmę „Malda Marijai“. O Ilguvos socialinės globos namų giedotojų grupė ne tik sugiedojo giesmę „Gėlės Marijai“, bet ir pristatė unikalų senovinį styginį instrumentą.
Jotainių socialinės globos namų giedojimo grupė „Aukštyn širdis“ šventei paruošė giesmę „Sveika Marija“, kurią išmoko iš Miežiškių miestelio tikinčiųjų bendruomenės.
Sambūrį papuošė Vilniaus Mokytojų namų liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“, ne tik atlikęs autentišką giesmę, bet ir pakvietęs visus bendrai giesmei „Garbinkime širdį“.
Šv. Mišias aukojo Rokiškio dekanato dekanas ir Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos klebonas E. Novikas bei Obelių parapijos klebonas, Kriaunų ir Aleksandravėlės parapijų administratorius L. Nedveckas. Šv. Mišioms patarnavo Skemų socialinės globos namų grupinio gyvenimo namų Sėlių gatvėje gyventojas Kęstutis.
Bendrystę sustiprino ir agapė Rokiškio parapijos namuose, kur šventės dalyviai bendravo prie ypatingos su meile išvirtos firminės skemietiškos košės ir kitų skanėstų stalų.
Talentams ugdyti
Šventėje šiemet buvo ir naujovė – rankdarbių mugė. Kurioje dalyvavo Skemų socialinės globos namų auksarankiai ir jų bičiuliai.
Panevėžio jaunuoliu dienos centro projektas „Solidarumo kava“ virė ne tik gardžią kavą originaliame vežimėlyje, bet ir siūlė keramikos dirbinių, rankomis kurtų papuošalų. Aknystos socialinės globos namų komanda siūlė originalių kuprinių, veltinių šlepečių, pirties kepurių, papuošalų.
Rokiškio turizmo ir verslo centro komanda – įvairiausių Rokiškio atributika papuoštų prekių: nuo šokoladų, tušinukų iki megztinių. Rokiškio psichiatrijos ligoninės užimtumo specialistai atvežė įvairiausių keramikos, vaško, veltinių dirbinių. O pinti gaminiai buvo išgraibstyti akimirksniu.
Didžiausias stalas, žinoma, buvo šventės šeimininkų – jame ir megztos kojinės, ir originalios pintos dėžutės, vaistažolės, naminiai muilai, rankomis nerti kilimėliai, virbalais megztos staltiesėlės. Akį traukė ir Skemų socialinės globos namų grupinio gyvenimo namų gyventojo Alekso ir Sėlių gatvėse auksarankių sukurti katinai ir minkšti žaisliukai, nerti kiškiai, su meile pasiūti kvapų maišeliai namams.

Skemų socialinės globos namai tęsia unikalią ir prasmingą tradiciją. Maloniai kviečiame dalyvauti.

Tu žemės lopinėlis mums brangus, nes tu gimtinė mūsų – Lietuva!

Šiandien sugiedodami Tautišką giesmę ir skaitydami eiles paminėjome Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.

Skemų socialinės globos namų vyrai sveikina visas moteris su gražia pavasario švente – Moters diena!

Sticky

Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad mūsų pastangos buvo pastebėtos ir įvertintos. Labai tikime, kad gautas sertifikatas bus ne tik įvertinimas, bet ir paskata toliau tobulėti, bei daryti viską, ką galime geriausiai dėl mūsų paslaugų gavėjų.