Prieš Vėlines

    Buvai tu artimas žmogus, kartu gyvenom
   Bet pakvietė tave labai anksti…
   Ir liko mums tik tavo kapas,                        
   Prisiminimai tik geri.
   Tu lauki mūsų – aplankysim,
   Pabūsim, maldą paskaitysim.
   Kaip ir kasmet – ir vėl sudie…
   Nelaikas mums dar…
                                  …dar nekviesk…
Kaip ir kiekvienais metais, artėjant Vėlinėms, aplankėme kapines. Sutvarkėme, nugrėbėme lapus, uždegėme žvakutes, sukalbėjome maldelę už mirusiųjų sielas. Turėjome progą prisiminti tuos, kuriuos kadaise pažinojom, kurių jau nebėra.
Važiuosime ir vėl. Tik gaila, kad kiekvieną kartą tenka vežti vis daugiau žvakučių…